skaudybė

skaudýbė sf. (1) 1. skausmingumas, skaudėjimas: Pasiutus skaudýbė rankos Vkš. Skaudýbė ginslos – pirštų negal prikišti Krš. Pradėjo pjaustyti tą muno pirštą: o skaudýbė – pradėjo akys temti Pln. 2. savybė teikti skausmą: Skaudýbė [ampulių] – tokių nebuvau gavęs Rdn. 3. sunkumas, skaudumas: Didžiausioj meilėj tėvo prieš sūnų, toj gi smerties skaudybėj ir kartybėj SPI376. 4. griežtumas: Joniep vėl regėjo aukštybę, didį numanymą apie jį visuose dėl aštrybės aba skaudybės prieš kūną ir šventybės retos SPI75.